Šalto vėjo ranka atkakliai grabinėja po rūbais -
Po visais dangalais geba rasti sau žaislą žiema.
Ar pavys, ar pagaus per pusnis kojas mėtyti skubant?
Gal pajus kaip drebi už dalies nedengtos griebdama?

Pažiūrėk virš stogų - jau pelenių didybės sezonas.
Dūmų juosta judri, bet ar kviečia tave prie ugnies?
Ji tik kryptį dangop prašalaičiui paslaugiai parodo -
Jei basteis iki šiol, kokio gėrio per speigus tikies?

Čia juk alksnių šalis. Stirnos, kiškiai patikrino sodus.
Krosnis reikliai paklaus, ar iš anksto tu malkas ruošei?
Atiduosi bet ką už kaušelį iš marmančio puodo
Ir prakeiksi save, jei iš pečkurio garsiai juokeis.

Ne kurpaitės matuot, bet prie židinio kiek atitirpti
Tu į vidų prašais, nes jau merkiasi gruodžio diena,
Nes žiema išmokins rūmus keist nors į dūminę pirkią,
Po visais apdarais norą paprastą - būt - rasdama.