Akis kiaurai išvarvinau
Tirpdydamas menulią vaškų
Savą dūšian.
Ir ut, sušalys dungaus ragas
Erdvį suplėšę,
Subadę skylalam –
Žvaigždelam žibėtų.
Inkvepju šviesų,
Svajonese sirpinu vyšnias,
Kad rausvas sniegenas
Nesibaigiančių meilų gedotų
Sniegą kuždėjimi
Unt girgždunčias paklodes,
Kai metai sudylusiam kajalam
Bėga paveizet unt gymymą stabuklų.
Ne žėdnų dienų kudikėlis rauda
Unt kvėpjančią šieną
Gyvulėliams tvartuos kalbunt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-12-14 21:55:41
Pakomentuočiau, bet taip dailiai nemoku :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-12-13 08:23:35
Sveikas. Siūlyč mūsų tarmėj "paveizėt" nevartot. Geriau, mysliu, tikt "padabot". I da dujai žodžiai ažkliuva: "meilų" rašyč "meilį" (kur paskutine į kieta) ir "svajonėse" rašyč "svajonės". Bendrai, tai pilnai sutinku spilguti ir Pelėdaiti. Šaunuolis.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2012-12-12 20:00:00
Keno kajalas dyla, a keno ir auga. Pvz kunigaikštuką ir jo kūriniukų.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-12-12 11:19:59
Kadangi esu rytų aukštaitė, tai vertėjo nereikia :)
Gražu, jauku, etnografiška.
Ir dar jauno žmogaus, tai kaipgi nepasidžiaugsi.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-12-12 10:05:32
Atrodo būtų gražu, bet man reikia vertėjo,:))