Akis kiaurai išvarvinau
Tirpdydamas menulią vaškų
Savą dūšian.
Ir ut, sušalys dungaus ragas
Erdvį suplėšę,
Subadę skylalam –
Žvaigždelam žibėtų.
Inkvepju šviesų,
Svajonese sirpinu vyšnias,
Kad rausvas sniegenas
Nesibaigiančių meilų gedotų
Sniegą kuždėjimi
Unt girgždunčias paklodes,
Kai metai sudylusiam kajalam
Bėga paveizet unt gymymą stabuklų.
Ne žėdnų dienų kudikėlis rauda
Unt kvėpjančią šieną
Gyvulėliams tvartuos kalbunt.