Palydėjau baltaisiais laukais baltą gėlą į nežinią,
Palytėjau spindėjusias gėriu akis.
Štai nubėgo vaikystės takais vėlei nešinas
Laikas — būtas jisai — nesugrįš.
Palydėjau dėkodama Tau už buvimą,
Jaukią šilumą — meile širdies sklidinos.
Toks gyvenimas mūs — čia jis duoda, čia ima,
Ir jau niekas akimirkų buvusių mums nekartos.
Palydėjau Tave, dėkodama Tau už buvimą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-11 12:56:10
Suskambėjo kaip daina. Labai gražu.
Vartotojas (-a): beveidė
Sukurta: 2012-12-10 22:28:02
Gražus..
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-10 22:15:26
Jausmingai...