Santrauka:
Skiriu žirgui Favoritui, sustingusiam Kudirkos Naumiestyje...
Baltas žirgas — mano svajonė,
Nekantrauja, ruošias kelionėn.
Dar suspėsiu prie jo prisiglausti,
Aitrų darbo kvapą pajausti,
Išbučiuoti snukio aksomą,
Papenėt laisvų pievų atolu,
Ant plutelės meilės užberti,
Karčių jūron veidą panerti...
Nerimauja mano svajonė —
Prunkščia, trypia, veržias kelionėn.
Virpa šnervės, kaukši kanopos,
It stirnelė peršoka tvorą,
Kyla, skrenda per mėlyną dangų,
Ten, kur debesų kaimenės žvengia.
Plakas karčiai lyg pieno puta,
Tolsta, nyksta svajonė mana.
Tuštuma širdyje susirango...
Bet kažkas vėl boluoja už lango,
Vėl nerimsta, kviečia, vilioja
Baltas žirgas — mano svajonė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-11 15:12:18
gerumo pilnas kūrinys, toks nepaprastas paprastumu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-12-11 14:02:26
Nuo ko???
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-12-10 23:00:55
a, ne baltoji karštinė tik?
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-10 20:10:43
Oi, graži svajonė... kaip tik laiku :)
... o tas aksomas!
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-12-10 14:29:27
Nors rimas vietomis silpnokas, tačiau gretutinis rimavimas prideda ritmui greičio ir tada jau nebesinori ieškoti rakščių formoje, nes turinys neša.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-12-10 13:39:01
Svajonės palyginimas su žirgu labai graži metafora, visas kūrinėlis toks veržlus, gyvas, puikus.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-12-10 12:53:05
Prunkščia, trypia, veržias kelionėn.
Virpa šnervės, kaukši kanopos,
Kiek energijos... ir tas snukio aksomas... Veržlu... :)