Baltas žirgas — mano svajonė,
Nekantrauja, ruošias kelionėn.
Dar suspėsiu prie jo prisiglausti,
Aitrų darbo kvapą pajausti,
Išbučiuoti snukio aksomą,
Papenėt laisvų pievų atolu,
Ant plutelės meilės užberti,
Karčių jūron veidą panerti...

Nerimauja mano svajonė —
Prunkščia, trypia, veržias kelionėn.
Virpa šnervės, kaukši kanopos,
It stirnelė peršoka tvorą,
Kyla, skrenda per mėlyną dangų,
Ten, kur debesų kaimenės žvengia.
Plakas karčiai lyg pieno puta,
Tolsta, nyksta svajonė mana.

Tuštuma širdyje susirango...
Bet kažkas vėl boluoja už lango,
Vėl nerimsta, kviečia, vilioja
Baltas žirgas — mano svajonė.