Santrauka:
Vis tolstam ir tolstam.
Kaip skaudžiai leidžiasi lubos
Ant pliko tavo pakaušio,
Minutės ir valandos skuba,
Lange blausiai rytmetis aušta,
Kaip skaudžiai įdumba sienojai,
Suspaudžia tave tartum silkę,
Ir salė puošnioji, didžioji
Į šprotų dėžutę pavirsta.
Tik sienos ir tvoros didėja,
O žmonės tolyn nuo kits kito,
Vienybė menkėja, mažėja
Ir bręsta nauja ASMENYBĖ.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...