Pilnatis lėtai iš medžio lipa...
Šitą naktį megsiu žvakių virbalais.
Slysta pirštai lyg per trapų stiklą,
Varva vaškas, lieka atspaudai.
O nakties keistokas prieraišumas!
O šviesios ugnelės šiluma!
Audžia musei vortinklį prie lubų
Voras užsimiršęs, kad žiema.
Žvakės senka, o naktis – trumpėja,
Vikriai narstau mezginio akis.
Kiek nunėriau – išardyt suspėjo
Mėnuo. Neplatėja mezginys.
Vėl kutais siūlėju skraistės kampą,
Vėl nudaigstau foną žvaigždėmis
Ir stebiu kaip pilnatis apanka,
Ir belieka keistas reginys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-12-10 23:05:39
Labai gražu :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-12-09 19:17:10
Gražus mezginio raštas...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-12-09 17:23:04
Gražu...
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-09 15:56:48
nuostabus mezginys....
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-12-09 12:32:42
Ir stebiu kaip pilnatis apanka,
Ir belieka keistas reginys.
....taigi ,viskas yra laikina...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-09 11:31:21
Puikus Autorės mezginys...
„Žvakės senka, o naktis — trumpėja"... toks gilus pajautimas.
Anonimas
Sukurta: 2012-12-09 07:35:13
Įdomus Jūsų mezginys