Vis dar ten? Tavo sapnas per ilgas.
Užmirši tikrai, kokie žavūs mėnulio kerai.
Kas bučiavo gašliai ir su kuo nusidėjai,
Lyg gyvenime nuodėmių buvo mažai.
Saldūs žodžiai — iš tuščio į kiaurą,
Gal naivuolė vakarė žvaigždė patikės?
Seniai nevažiuojančiais Grįžulo Ratais
Nepavysi išėjusios savo lemties.
Paukščių Takas — jaunystės svajokliams,
Nors žvilgsniu rudeninėj nakty paklajot.
Tu dar ten, skylėta marška užsiklojęs?
Laikas grįžt, pėdom geliantį sniegą paliest.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-12-05 14:09:37
Autorius turi gilę jausmų skalę, švarią širdį....
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-04 21:02:03
... o gal tai nepamirštama.... ypač romantikams... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-12-04 18:13:30
Veikia tos rudeninės naktys... Tiek visko prisikaupė per gyvenimą...Laikas grįžti...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-12-04 11:21:24
Paukščių takas jaunystės svajokliams,
Nors žvilgsniu rudeninėj nakty paklajot.
O čia nostalgiška...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-12-04 11:04:43
Puikus jausmas, tik reikia grįžti,
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-12-04 08:55:47
Grįšk, grįšk...sniegas basą greit atgaivins :)