Vis dar ten? Tavo sapnas per ilgas.
Užmirši tikrai, kokie žavūs mėnulio kerai.
Kas bučiavo gašliai ir su kuo nusidėjai,
Lyg gyvenime nuodėmių buvo mažai.

Saldūs žodžiai — iš tuščio į kiaurą,
Gal naivuolė vakarė žvaigždė patikės?
Seniai nevažiuojančiais Grįžulo Ratais
Nepavysi išėjusios savo lemties.

Paukščių Takas — jaunystės svajokliams,
Nors žvilgsniu rudeninėj nakty paklajot.
Tu dar ten, skylėta marška užsiklojęs?
Laikas grįžt, pėdom geliantį sniegą paliest.