Taip vėlu jau sėti rudenį
Pilnaties lašas rieda per dangų
Už debesies suspindėjo žvaigždė
Nei tau nei man nesimato
Gal anksti vėjus prižadinau
Viltis šaltiniais nuskardėjo
Nepasėtas gyvenimo properšoj
Ilgesys delnuose sužydėjo
Taip vėlu jau sėti rudenį
Mintys dvikojės be rankų
Supleveno pavasario drugiu
Ir nuplasnojo per vėjo taką
Nei tau nei man ilgesio ąsočiai
Kiauri delnai tuštybę semia
Kad pasiilgčiau kada nors
Už debesies pakvipusio nektaro
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-12-04 20:52:56
Pabaiga labai vykusi.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-12-04 11:25:31
Mintys dvikojės be rankų
Įdomios tos mintys...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-12-03 09:27:54
Gal anksti vėjus prižadinau
Viltis šaltiniais nuskardėjo
Nepasėtas gyvenimo properšoj
Ilgesys delnuose sužydėjo
Man gražu.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-03 07:58:22
... ach, tie kiauri ąsočiai...
... bet „Ilgesys delnuose sužydėjo"...
:)