Ne balto voko, buvusių dienų ilgiesi,
Kai plunksna liejančia rašei žodžius
Tartum dailyraštį — švariai ir tiesiai,
Pabraukdamas svarbiausia tris kartus.
Laiško gale dar būtinai
post scriptum —
Rodos kažką praleidai ar nepasakei.
Ir piešinukas — saulė, pieva, miškas.
Tą šventą paslaptį tik aš ir tu žinai.
Šiandieną purios snaigės krinta
Baltais vokais iš mūsų praeities.
Kiekvieną žodį, net kiekvieną raidę
Pagauni akimis ir širdimi nešies.
Gal liko koks netyčia neskaitytas —
Paklydęs buvo laiko sūkuriuos.
Tegul iš nevilties ar pykčio parašytas —
Seno plunksnakočio krebždėjimo ilgiuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-12-02 16:51:45
Puikiai pakrebždenta ir be plunksnakočio :) Graži lyrika.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-12-02 01:15:51
...ilgesio perlai liejasi...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-01 23:26:35
O čia — tai ilgesys... Užkrečiantis...
Vartotojas (-a): beveidė
Sukurta: 2012-12-01 20:07:33
jautrus... Ilgesingas...Baltas...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-12-01 19:00:21
Papirkote savo nuoširdumu, nors senasis plunksnakotis daugybę eibių prikrėsdavo.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-12-01 17:42:54
Kiekvieną žodį, net kiekvieną raidę
Pagauni akimis ir širdimi nešies.
Būtų tikęs į konkursą... Nuoširdu.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-12-01 16:38:20
tiesiog iki širdies gelmių nuėjo, dėkui
Anonimas
Sukurta: 2012-12-01 16:15:30
Taip švelniai nusnigo ilgesiu
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-12-01 13:42:48
Seno plunksnakočio krebždėjimo ilgiuos.
Puikus tekstas, gerai įvaldyta, tikrai poezija.