- - - jau nieko neturiu,
kuo galėčiau būti
skolinga - - -
kodėl apsigyvenai many
lyg netikėtas lietus
virpi muzika,
ir nesamas
atsiveria šulinys,
kurio vandenys plaukia
į mudu
kvailiuke, —
kokiame pasaulio pakrašty
išgalvojai nesamą dangų —
jis užstringa gerklėj
kvailiuk, —
pasaulio pakrašty
pasodinome obelį —
kuo galiu dar būti
skolinga
- - - - - - - - - - - -
sninga
mūsų miesto stogais
į dangų - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-12-01 19:17:45
Skaitant, taip lengvai pamėtė minteles, lyg iš vieno šilto delno į kitą.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-12-01 18:46:08
,,Išprotėję nakties dialogai", - į dienos šviesą išplukdantys daugybę kliuvinių, dėl kurių kartais net stogai apsiverčia.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-12-01 16:18:34
perskaičiau kelis kartus, užkabino toks kalbėjimas, ypač pabaiga
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2012-12-01 11:31:44
gražus, vertas dėmesio...