- - - jau nieko neturiu,
kuo galėčiau būti
skolinga - - -

kodėl apsigyvenai many

lyg netikėtas lietus
virpi muzika,
ir nesamas
atsiveria šulinys,
kurio vandenys plaukia
į mudu

kvailiuke, —
kokiame pasaulio pakrašty
išgalvojai nesamą dangų —
jis užstringa gerklėj

kvailiuk, —
pasaulio pakrašty
pasodinome obelį —
kuo galiu dar būti
skolinga
- - - - - - - - - - - -

sninga
mūsų miesto stogais
į dangų - - -