Santrauka:
Apnuogintos beržo šakos...
Apnuogintos beržo šakos
pasviro virš pilkojo vieškelio akmens...
Pavargęs vienišas keleivis,
sugrįžęs iš kelionės tolimos,
pailsėti čia sustos
ir Tėviškės ilgesio dainą uždainuos.
O žemė klausysis ,
kaip vėjas šiaurinis
žodžius atkartos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2012-11-29 14:24:39
Barabui noriu paprieštarauti :niekada nekopijuoju kažkur kažkada parašytus ar girdėtus žodžius.Kas mano parašyta,tai išplaukė iš mano širdies.Visi mano kūriniai yra gimę naktį arba vėlyvais vakarais.
Visiems ačiū už komentarus .
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-11-29 12:33:44
tėviškės ilgesys...žodžiai iš širdies, na ir kas, kad bandymas - ne bandydami nieko neišmokstam.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-11-28 19:22:08
O aš matau tą pilką kelią, beržo šakomis jaučiu šaltą akmenį ir girdžiu, kaip šiaurinis vėjas atkartoja tėviškėn sugrįžusio žmogaus liūdną dainą.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-11-28 13:40:22
tik bandymas
ir bandymas ne poeziją rašyti
o atkartoti jau kažkur kažkieno parašytus žodžius
trūksta savitumo