Apnuogintos beržo šakos
pasviro virš pilkojo vieškelio akmens...
Pavargęs vienišas keleivis,
sugrįžęs iš kelionės tolimos,
pailsėti čia sustos
ir Tėviškės  ilgesio dainą uždainuos.
O žemė klausysis ,
kaip vėjas šiaurinis
žodžius atkartos.