Pareinu
tuo taku
pro nusvirusį gluosnį,
pro pirtį...
pilnas kiemas varpelių
skardžių,
šuliny, akmeniniame gyly
gaivią versmę lyg vakar
geriu...
tie jurginų žiedai
prie vaikyste kvepiančios sienos,
nusišypso mama tarpdury —
vėl jauna —
sugrįžai...
ir dabar
supas vėjas
tarp beržo šakų,
o sūpuoklės —
beprotiškai skraidžios —
ak, išdykusi kaimo mergaitė
be tavęs-su tavim,
išbučiuotasis vėjau,
vėl ant sparnų!..
parėjau —
sesė eglė žaliaja skara
gobia, glaudžia —
sugrįžau
tuo taku - - -
o nejaugi išėjus buvau - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-12-01 13:38:43
O man jis patiko nuoširdumu ir spalvomis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-11-29 10:41:53
Mintis supuojenti, lyg lopšinė.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-11-28 13:59:54
Jausminga. Ir įtaigu. Labai labai.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-11-28 13:47:52
pavadinimas patiko
visas tekstas po juo gal per daug asmeniškas
gal per daug surimuotas
gal
trūksta jėgos
Vartotojas (-a): beveidė
Sukurta: 2012-11-27 22:30:53
Ilgesingai sejam ilgesi rudeniui...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-11-27 19:23:26
hm, lyriškais, tai - tikrai, bet(atleiskit)kai kurių žodžių atsisakyčiau, vardan ritmo :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-11-27 15:48:02
Nq,taip ir maniau, kad paskutinėm dienom sės ilgėsį patys moderatoriai - gi paskutiniai visad geriausi.
Linkiu prizinės vietos, šis kūrinys to vertas( tai mano nuomonė)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-11-27 13:26:01
ach tie namai...traukia širdį