Pareinu
tuo taku
pro nusvirusį gluosnį,
pro pirtį...

pilnas kiemas varpelių
skardžių,
šuliny, akmeniniame gyly
gaivią versmę lyg vakar
geriu...
tie jurginų žiedai
prie vaikyste kvepiančios sienos,
nusišypso mama tarpdury —
vėl jauna —
sugrįžai...

ir dabar
supas vėjas
tarp beržo šakų,
o sūpuoklės —
beprotiškai skraidžios —
ak, išdykusi kaimo mergaitė
be tavęs-su tavim,
išbučiuotasis vėjau,
vėl ant sparnų!..

parėjau —
sesė eglė žaliaja skara
gobia, glaudžia —
sugrįžau
tuo taku - - -

o nejaugi išėjus buvau - - -