```
garsiai nebekalbu, nutildžiau
supuosi muzikoj lietaus
grindys ir lubos, sienos keičias
aliejaus lempos šilumoj
ant pinto seno meilės krėslo
kur saulė liejos ant pečių
aprimę tingiai rąžos katės
viskas vistiek, jau nesvarbu
vakar dienos seniai neieškau
sklaidos lėtai smulkiais lašais
kartais pamiršus tik ilgiuosi
gėlių laukinių po langais
garsiai nebekalbu, nutildžiau
klausausi, gal širdis atšils —
pavasariui prisijaukinsiu —
puodeliuos pieno dar naktis
```
teide
2012-11-25 17:25:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-09 01:04:41
Daugtaškiai – perteklinė faktūra (nebūtini!).
Įdomi kūrinio sandara, jauki vidinė jo melodija.
O taupūs vaizdai – dėkingas fonas raiškioms mintims.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-11-25 19:04:43
geras gražus eilėraštis, viskas ten reikalinga ir savo vietose. Melancholiškas. Patiko geriant pieną su bandele.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-25 17:50:35
... „garsiai nebekalbu, nutildžiau"...
Ilgesys... viltingas...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-11-25 17:47:22
Daug šilto, mielo jausmo ir spalvingų poetinių vaizdinių.