```


garsiai nebekalbu, nutildžiau
supuosi muzikoj lietaus
grindys ir lubos, sienos keičias
aliejaus lempos šilumoj


ant pinto seno meilės krėslo
kur saulė liejos ant pečių
aprimę tingiai rąžos katės
viskas vistiek, jau nesvarbu
vakar dienos seniai neieškau
sklaidos lėtai smulkiais lašais
kartais pamiršus tik ilgiuosi
gėlių laukinių po langais



garsiai nebekalbu, nutildžiau
klausausi, gal širdis atšils —
pavasariui prisijaukinsiu —
puodeliuos pieno dar naktis



```