Santrauka:
Gaila, bet daug ko negalime grąžinti.
Išsitapęs kontekstą tą vakarą pats išgalvojai —
Cianido nebuvo ant stalo, tik gramas lemties,
Tik garnyras iš priekaištų, slystantys pirštai ant kojos —
Mažas laiko akcentas dar žaismo pilnos atminties.
Nenorėjau žiūrėt į gražiai nėriniuotą krūtinę,
Į didžiulį banknotą iš tariamos džiaugsmo kalbos,
Netgi rožės atrodė bespalvės ir amžiais nutilę,
Kiek nustebusios dėl netikros pagyrų dovanos.
Tu turėjai suprast, kad esi tik ne tas ir toks vienas —
Be manęs, be gėlių, be jokių pranašingų eilių.
Sugalvojęs tik planą. Ir vakarą. Ir lėkštą sceną —
Mes tiktai susitikom. Ir tiek. Aš jau greit išeinu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-11-27 13:14:49
Kaip visada sodrus giliu užkabinimu
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2012-11-25 01:48:15
geras darbas.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-25 00:57:07
Originaliai perteikta subrandinta mintis.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-11-24 22:47:42
eilėraštis - labirintas: painus ir baugus... Buitinis kontekstas ir lemtis...Bet išėjusiems negrįžti, tskant skatertiu doroga...
Anonimas
Sukurta: 2012-11-24 20:27:31
puikiai
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-24 15:44:03
Gal prisiliesta prie panašios temos, bet stilius autorės.