Atsimerkė dangus vėl juodom sutemom,
Mėnesiena blyški glosto ilgesio veidą.
Šlapios naktys rudens liečia rankom keistom
Ir pavargusiai sielai nurimti neleidžia.
Atminties trupiniai, išbarstyti seniai
Ir sudilę jausmai vandeny taip išmirkę...
Židiny traška malkos ir meilės laiškai.
Nebereiks man jau jų. Tegul ilgesiu verkia
Medžiai rudenio, laša ir laša jausmais.
Ir pro langą jau žvilgčioja auštantis rytas –
Toks bejausmis, trapus. Vėl užmigti neleis
Tavo žvilgsnis kitoks, man visai nematytas.
Tik sustingus erdvė atnašauja gaiva,
Saulė žvilgčioja baugiai manęs nepažinus.
Nepamiršiu tavęs niekada, niekada...
Užsimerkiu, vėl sukas gyvenimo kinas.
spika
2012-11-20 16:40:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-11-21 08:35:49
Ilgesys... Jūsų lyrikos leitmotyvas; kaskart vis kitaip gražus ir įtikinamas.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-21 08:02:40
Lai tas kinas būna spalvotas
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-11-20 23:47:30
...nors jau žvilgsnis kitoks, bet pažadas gražus, kaip ir eil.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-20 22:23:07
Daininga ta nuotaika...
:)
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-11-20 20:25:52
tiesiog gražu... :)
Anonimas
Sukurta: 2012-11-20 18:43:40
kaip gyvenimiškas kinas)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-11-20 16:57:12
dainingas, jausmingas, gražiai sudėliotas