Tu išeini...Išvažiuoji
ir manyje išblėsta
pati gražiausia poema.
...Kaip liūdnai,
kaip ilgai skamba
Tavo išeinantys žingsniai...
Skaudina tuščia vieta
prie židinio vakarais.
Ilgiuos pokalbių prie traškančios ugnies,
bėgančios rausvais atšvaitais
po širdį ir rankas,
nuo darbų ir rūpesčių nužymėtas.
Vėl atvažiuok. Tavęs pasiilgau.
Nuo laukimo suskilau kaip slenkstis.
Tegu mindžios mane
neišeinantis laikas,
o aš lauksiu Tavęs.
Rudens lietūs nutilo.
Iškrito jau sniegas,
o prie palangės ilgesys neužmiega.
Ateik.
Pasibelsk į mano liūdną tylą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-11-20 23:38:47
švelnus ilgesys, gražus kvietimas ir laukimas... Mielas eil.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-20 21:56:42
... „Kaip liūdnai,/ kaip ilgai skamba.../ žingsniai..."
Tikras ilgesys...
Anonimas
Sukurta: 2012-11-20 18:38:25
pasibelsiu į tylą...)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-20 16:45:00
Ilgesys neužmiega... skaudus širdies šauksmas su kuriuo reikia gyventi
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-11-20 11:13:25
Tikrai - ilgesingas...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-11-20 10:47:33
Toks švelnus ir tylus ilgesys. Tik jis nuslinks, išnyks, kaip vasaros ryto rūkas. Taigi, gražaus laukimo ir dar daugiau tokių nuoširdžių eilių.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-20 10:17:52
Atsiprašau, nusprudo, norėjau parašyti lauksim rezultatų
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-20 10:14:37
Gražu, sekmės ir lauksiu antro