Dar ryto nepranešė, ištisą sapną miegosiu,
Langus užsiūsiu tyla, tegul dygsta ir pildosi
Į mėnulio geltonį, kol vėjo akis neprinoko,
Kol sniego pluta neįkando pražilusių tiltų.
Kol švarios pagalvės, ir netepa laikas blakstienų,
Tik blyškiai alsuoja stiklai į nelauktą rytojų,
Kur tyko randai išopėjusio jausmo į žiemą,
Todėl neišaugu tavęs, tiktai šerkšną alsuoju.
Ir jau netirpstu, tiktai skylu į tavo šešėlį,
Prigludus prie sapno vis trupinu laiką į rudenį,
Kol nelieka tamsos... Mes tiesiog per anksti neištvėrėm
Ir įšalom po vieną stikle laukimu užsigrūdinę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-11-20 14:29:07
Paskutinio žodžio lyg nebereikėtų.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-11-20 13:54:18
Labai taiklu: Todėl neišaugu tavęs, tiktai šerkšną alsuoju.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-11-19 11:44:08
Nuo galvos iki pirštų galiukų...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-11-19 00:17:35
Geras darbas, giliu jausmu įrėmintas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-18 23:35:37
gražios mintys, tik kiek stringa ritmas, jei 3-iame: rytojų-alsuoju,tai 1-ame:pildosi- tiltų; paskutiniame: rudenį- užsigrūdinę...(skiemenų skaičiaus neatitikimas)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-11-18 20:16:31
jautru
Anonimas
Sukurta: 2012-11-18 19:13:29
Gražus, geliantis jausmus eilėraštis)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-11-18 18:28:38
Smagu tokias skaityti