Jei turėsiu tave ne toliau, kaip per ištiestos rankos atstumą,
Sklis per veidą plati palaimingos būties pilnatis.
Po kiekvienu lapu gali būti tiek Rojus, tiek rūmai -
Juk apsvaigus galva laikinumo ženklų neskaitys.
Kūnus gali išskirt, bet mes bendratį būsim patyrę,
Svaigs ir vėlei galva, nes pavidalas jau nesvarbu -
Tu veržies link manęs nuo daigelio žarstydamas žvyrą,
Na, o aš akyse tau po lašą kas dieną nešu.
Suvešės ilgesys, kol viršūne pasieks patį dangų,
Kai jo žiedus išvys, susigės mus atskyrę dievai -
Aš turėsiu tave ne toliau, nei per ištiestą ranką
Tu turėsi mane. Tik Anapus tai truks amžinai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-11-19 00:10:41
Stiprus darbas, malonu skaityti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-18 23:22:25
sužavėta jausmų išraiška, dėkoju
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2012-11-18 22:15:08
eiliukas nuostabus - toks gaivus savo prasme :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-18 21:51:42
Stipru.
„Aš turėsiu tave ne toliau, nei per ištiestą ranką"...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-11-18 20:33:22
puikiai
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-11-18 18:30:16
Labai geras.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-11-18 13:00:50
Daug stipraus jausmo.