Santrauka:
Palikus svetingą kraštą.
Galiausiai saulė vėl liepsnojo
Praskleidusi negeras debesų užmačias.
Praslydę vandenpauščiai skubiai įsijautė
Virš šėluojančios jūros, pakeliui į pietus.
O iki vakaro toli, kaip iki tolimiausios stoties.
Ten nuvažiuosim negreit,
Laukdami aštraus tarsi peilis saulėlydžio.
Tavo mintys iš tiesų visai negreitos
Drauge su ryškiausia žvaigžde...
Saulė vis dar liepsnojo virš atšiaurios jūros.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2012-11-19 21:00:39
Vaizdu. Privertė susimąstyt apie debesų užmačias.
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-11-18 11:32:46
Laukdami aštraus tarsi peilis saulėlydžio..... viskas lyg ekrane...puiku..
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-18 09:37:17
... tas paveikslas giliai pajaučiamas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-11-17 23:14:55
Sakyčiau, prisiminimai apie ateitį (ir tikrai – be kabučių).
Nepasislėpti kūriniui, jog jo autorius – dailininkas...
Šaunuolis, Arnoldai!