Išgrok tą virpesį, kuris į širdį eina,
Matai — jau dygsta vėl nauja vilties žolė.
Sujunki tuos garsus į vieną skaidrią dainą,
Tegul ji liejasi laisvai. Netark sudie
Jausmams išeinantiems — jie buvo juk, gyveno
Ir primena kaskart šviesius, šiltus metus.
Kada girdi melodiją palietą, seną,
Akimirkos vėl grįžta, nors, žinau, nebus
Daugiau svaigių prisilietimų, laužas gęsta.
Žarijų likus šiluma dar jungia mus.
Ir tako mudviejų dėlto nereikia mesti —
Abu dar turime šiltus, jaukius namus.
spika
2012-11-16 16:37:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-11-17 20:55:24
Šviesiai, jausmingai ir dainingai apie ištikimybę. Optimistiškai apie esatį. Dorovingas eilėraštuks. Geroms mintims nuteikia.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-11-17 16:51:11
Iš giliai ataidindi žodžių melodija... Geras, jausmingas eil.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-11-17 10:05:35
Šviesūs šilti prisiminimai niekur nedingsta. Dainingai, įtaigiai liejasi nuoširdi Jūsų lyrika.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-16 23:25:03
„Išgrok tą virpesį..." :)
Taką keičiu į tako...
Anonimas
Sukurta: 2012-11-16 18:59:44
viltingos eilės, patiko.