Nebetylėti?
Gal ir laikas iš tikrųjų,
Tačiau prabilusi — lieki nesuprasta.

Anksti juk vakare
Jau sveikint naują rytą?
Tai apgailėtina...
Turi skandint mintis tik tyloje
Ir laukti.

Laikas — besielis magas,
Užmerkia tau akis ir
Pats pamiršta.

Šilkinės lūpos tolumoj bučiuoja kitą.

O tavo Laikas dingsta.

Prašau, pabusk iš šito sapno.
Mylėk ne jį, jauti, kaip skauda?
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -