Santrauka:
drūčiai ažutrinkei duris...
Ne piktas lapkričią vėjas
klibina maną duris,-
tai tu grįžti su naktim išėjįs,
bet aš nelaukiu sugrįžtunt tavįs.
Maną kumburėly šviečia žiburėlis
ir rauda venuma.
Egi, kokia brungi!
Kokia brungi būtų ir vėlei
mūsų mažą kumburėlią šiluma!
Ale praaitis nesugrįžta
nuvejus šunkeliais jadais.
Durų aš tau neatadarysiu,
tu jas per drūčiai ažutrinkei kadų kadais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-11-15 09:46:44
Herbera šiaures rytų aukštaite. Ir par mum kai kur saka "kumburėlis". Man tik kiek paskutinia posma pirma ailute sukėla abejonių. "Nessugrįžta" ar čia teip ir narėta parašyt, ar par klaidų išeja. Jegu par klaidų pataisysiu.Tiesa, da vietaj "Bet" čia galėja būt ir "Ale".
Visumoj tai geras kūrinėlis. Malonu buva paskaityt nars ir markatnas.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-15 08:12:15
Sudūžusio ąsočio nesuklijuosi
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-14 23:00:00
kai jau užtrenki duris, taip ir būna...jau neatidaryti jas...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-11-14 17:12:56
Vis gi nepamiršta... Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2012-11-14 17:09:14
tarsi visa gyvenimo knyga..patiko
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-11-14 12:20:47
O taip. Išvadas niekada nevėlu padaryti.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-11-14 11:59:09
Trečias posmas susilpnina mintį: gal reikia vengti išvados?