Ne piktas lapkričią vėjas
klibina maną duris,-
tai tu grįžti su naktim išėjįs,
bet aš nelaukiu sugrįžtunt tavįs.

Maną kumburėly šviečia žiburėlis
ir rauda venuma.
Egi, kokia brungi!
Kokia brungi būtų ir vėlei
mūsų mažą kumburėlią šiluma!

Ale praaitis nesugrįžta
nuvejus šunkeliais jadais.
Durų aš tau neatadarysiu,
tu jas per drūčiai ažutrinkei kadų kadais...