Už vieną minutę prie tavo peties
Ir tai, ką turiu, ir daugiau atiduočiau.
Laukimas šešėliais tirštais pailgės,
Pavirs visos juslės drakonais besočiais.
Kaip žvakė nakty ir degu, ir tirpstu.
Dangus be tavęs? Nors į pragarus eičiau!
Pakėlei aukštyn vieversėlio grumstu -
Be rūbų, be odos pažinome laisvę.
Vėliau nors likimas nuplėšė sparnus,
Mes alei ląstelė jau skrydį pažinę.
Gal tu tiktai sapnas? Jau laikas pabust?
Neriu į dygiausius vienatvės usnynus.
Sopėk manyje! Būk gyva atmintim,
Kol protas sumišęs kariaus su šešėliais!
Už Vėlinių vėjo kažkur tu budi
Ir lauki kaip aš - nors vienai minutėlei....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-11-14 19:06:34
kreipimasis į nebūtį?
ar būtį anapus?
per daug asmeniškas
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-14 08:42:07
Taigi,mano šansai mažėja.
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2012-11-13 19:18:02
Geras. Tik su antrąja eilute padirbėčiau - per prasta ji tokiam puikiam darbui.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-11-13 19:02:38
Nuostabus darbas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-11-13 18:58:25
sopėk manyje Ši frazė OK
Anonimas
Sukurta: 2012-11-13 17:28:28
labai labai..
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-13 16:41:23
Labai jautrus ir skaudus kalbėjimas. Ir aš priglausiu