Už vieną minutę prie tavo peties
Ir tai, ką turiu, ir daugiau atiduočiau.
Laukimas šešėliais tirštais pailgės,
Pavirs visos juslės drakonais besočiais.
Kaip žvakė nakty ir degu, ir tirpstu.
Dangus be tavęs? Nors į pragarus eičiau!
Pakėlei aukštyn vieversėlio grumstu -
Be rūbų, be odos pažinome laisvę.
Vėliau nors likimas nuplėšė sparnus,
Mes alei ląstelė jau skrydį pažinę.
Gal tu tiktai sapnas? Jau laikas pabust?
Neriu į dygiausius vienatvės usnynus.
Sopėk manyje! Būk gyva atmintim,
Kol protas sumišęs kariaus su šešėliais!
Už Vėlinių vėjo kažkur tu budi
Ir lauki kaip aš - nors vienai minutėlei....