Įsileisk lietaus pro langą –
tyliai lašančio sienų tapetais.
Nuo stogų krintančio vėjo,
kuriuo mudu paverčiam lietų į sniegą.
Įsileisk vakarų bei naktų
Ir to kvapo, kuris nepamiršta
liūdnumo,
kai mudviejų mintys nutyla...
Įsileisk mano pamestą saulę-
Iš tavo delnų kyla upės į viršų,
o saldumo ore vien nuo žvilgsnio!
Įsileisk kalnynų pavėsio
ir užvertos lūpos
atsivers nuo švelnumo
žiemos pakrašty...
Ir... įsileisk dar lietaus - pro langą –
tylumo įkvėpęs užtrenk
ir nieko daugiau neįleiski,
Tik mane arba žiemą...