Kai skausmas užpūliuos,
Tvinksės karšta votis.
Sukniubsi be jėgų,
Kančia per kūną plis.
Gaili rauda prasprogs
Iš pat širdies gelmės,
Neliks daugiau kovos
Nei kvapo, nei žymės.
Tuomet gilus, tylus,
Lyg iš senos sakmės,
Tikrasis sielos balsas
Skambės ir vis garsės.
„Ach, Viešpatie, mielasis,
Atsiduodu tau.
Bejėgis ir beginklis
Gyvenime likau.
Tušti mani delnai,
Tik ilgesys širdy.
Būk kelrodis, prašau,
Man paskirtam kely.“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-11-15 22:07:38
nebūtinai, tiesiog taip susirašė:)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-11-14 18:53:17
nea
ne taip ne taip
vėl delnai, ilgesys, širdis
ar būtinai to reikia?
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-10 00:26:01
Čia taip sakraliai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-09 22:38:37
Man nuskambėjo kaip malda, iškalbėjimas iš gilumos širdies
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2012-11-09 22:15:36
mielos ir prasmigos mintys
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-11-09 11:59:09
skaudulingas
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-09 09:36:24
Visi mes jo valioje