Kai skausmas užpūliuos,
Tvinksės karšta votis.
Sukniubsi be jėgų,
Kančia per kūną plis.

Gaili rauda prasprogs
Iš pat širdies gelmės,
Neliks daugiau kovos
Nei kvapo, nei žymės.

Tuomet gilus, tylus,
Lyg iš senos sakmės,
Tikrasis sielos balsas
Skambės ir vis garsės.

„Ach, Viešpatie, mielasis,
Atsiduodu tau.
Bejėgis ir beginklis
Gyvenime likau.

Tušti mani delnai,
Tik ilgesys širdy.
Būk kelrodis, prašau,
Man paskirtam kely.“