Man šnibždėjo mielas vėjas,
tavimi susižavėjęs,
apžiūrėjęs tavo kūną,
kad gražesnės net nebūna.
Vėjas mato, vėjas žino,
vėjas sako tiesą gryną.
Aš kvailystės nedarysiu,
su juo ginčytis nedrįsiu.
Vėjas keistas patarėjas:
pats tavęs užsinorėjęs,
čiupinėja tavo rūbą,
tavimi grožėtis skuba.
Jis, matyt, ir pats suprato —
štai iš pykčio medį krato,
pasidarė dažnūs gūsiai,
kad tu greitai mano būsi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): alemandzaro
Sukurta: 2012-11-09 08:49:18
Jo nervingi tapo gūsiai.:)))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-08 22:56:05
lyriškai ir kiek viliukiškai nuskambėjo žodžiai, man patiko
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-08 20:50:24
Ech... :)
dainuot kartu su vėju...
Priešpaskutinė eilutė taisytina...
Vartotojas (-a): alemandzaro
Sukurta: 2012-11-08 19:49:38
O gal "sustiprėjo staigiai gūsiai"? :))) Ačiū labai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-11-08 16:38:08
Ir tikrai susidainuotų, manding. Tik gal /dažni/, o ne /dažnūs/?
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-11-08 10:23:36
Nuotaikingai ir lengvai.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-08 09:07:53
Čiastuška ir tiek