Man šnibždėjo mielas vėjas,
tavimi susižavėjęs,
apžiūrėjęs tavo kūną,
kad gražesnės net nebūna.

Vėjas mato, vėjas žino,
vėjas sako tiesą gryną.
Aš kvailystės nedarysiu,
su juo ginčytis nedrįsiu.

Vėjas keistas patarėjas:
pats tavęs užsinorėjęs,
čiupinėja tavo rūbą,
tavimi grožėtis skuba.

Jis, matyt, ir pats suprato —
štai iš pykčio medį krato,
pasidarė dažnūs gūsiai,
kad tu greitai mano būsi...