Skaudėjo... Nubridai jaunystės pieva,
Ištirpo siluetas, liko tik brydė...
Praradusios baltumą verkė ievos,
Birželio danguje paklydo ir žvaigždė.
Lig šiolei ilgesio daigeliai tarpsta,
Raukšlelėse seniai beglostytų delnų.
Kas juos pridengs, pajus - jau šalną barsto?
Juk tu toli... Eini savu rudens taku.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-11-14 18:41:03
nea
ne to reikia lyrikai
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-11-10 16:15:55
Toks tikras lyriškas ilgesys...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-08 22:53:34
Tai kas liko iš mūsų jaunystės, visuomet su mumis. Jaudinančiai.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-08 20:39:05
„Raukšlelėse seniai beglostytų delnų" — puiku...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-11-08 16:43:59
Kodėl neoriginalu? Jaunystės pieva, raukšlelėse seniai beglostyti delnai...
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-11-08 13:22:57
Juk tu toli... Eini savu rudens taku.....taip ,rudens taku į savo rudenį...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-08 11:39:34
Trapūs ilgesio daigeliai
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-11-08 10:32:46
Gražiai žodžiai sugulė į delnus.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-11-08 00:14:31
OK paskutinis ypač...