Skaudėjo... Nubridai jaunystės pieva,
Ištirpo siluetas, liko tik brydė...
Praradusios baltumą verkė ievos,
Birželio danguje paklydo ir žvaigždė.

Lig šiolei ilgesio daigeliai tarpsta,
Raukšlelėse seniai beglostytų delnų.
Kas juos pridengs, pajus - jau šalną barsto?
Juk tu toli... Eini savu rudens taku.