Mano dievas nužengė
Ir lietus pasėjo aguoną.
Purpuro rytą už lango —
Šilkinį ilgesio aruodą.
Įpynė rudens dvelksmą,
Šiltą vaivorykštės juostą,
Nutiesė kelią per dangų —
Trinytį raštą raudoną.
Pasiuntė angelo plunksną,
Širdį per žodį perskėlė.
Siuva, vai siuva ašarom,
Laikas lašais dygsniuodamas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-11-14 18:25:54
mano dievas nužengė
ir lietus pasėjo aguoną
laikui dygsniuoti ---> taip perskaičiau.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-11-09 09:45:28
Pasiuntė angelo plunksną,
Širdį per žodį perskėlė. > ... pervėrė...
Siuva, vai siuva ašarom,
Laikas lašais dygsniuodamas > čia labai gražus ripavimas; tiesiog visos eilutės pavirsta į jį.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-11-08 10:57:41
Daug vilties ir tikėjimo įpinta.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-11-07 22:40:35
Nulijo dygsniuotas lietus ir sudygo purpurinės aguonos ...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-11-07 19:49:02
ir siuva, ir siuvinėja...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-07 19:20:36
... va, tas aruodas gadina...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-11-07 16:30:39
Gražu.Tik kodėl trynytis raštas raudonas o ne trijų spalvų?
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2012-11-07 16:23:41
Neblogai.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-11-07 14:43:00
Bijau vertinti plačiąja prasme (konkursinis darbas!).
Kaip eiliniui skaitytojui tokia laiko skaičiuotė patiko.