Mano dievas nužengė
Ir lietus pasėjo aguoną.
Purpuro rytą už lango —
Šilkinį ilgesio aruodą.
Įpynė rudens dvelksmą,
Šiltą vaivorykštės juostą,
Nutiesė kelią per dangų —
Trinytį raštą raudoną.
Pasiuntė angelo plunksną,
Širdį per žodį perskėlė.
Siuva, vai siuva ašarom,
Laikas lašais dygsniuodamas.