ąžuolų alėja, kaip Čiurlionio paveiksle, po šaknimis — smėlis.
trūksta tik vieno kurtinančio šūvio — gilzėse Soboro avinėliai.
pakyla į šturmą juodvarnių pulkas, smaigaly laiptų pakopos,
praeivis vėjas nubloškia lapą, lietus nuplauna turėklus.
lieka tik eiti, kopti į viršų, suolelis seniai išdraskytas
supuvusios lentos žymi buvimą.
-
kadaise gyventa —
mylėta...
Medis
2012-11-05 06:53:34
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-11-05 12:20:49
Vaizdūs apmąstymai
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-11-05 09:59:17
Skaitant taip viskas ir atgimė...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-11-05 09:40:06
būties apmąstymai...keliaujant namų link
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-11-05 09:33:01
Gyvas vaizdas, įžvalgi akis ir širdis...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-11-05 08:04:45
Tapybiškai fiksuojamos detalės sukuria gyvybingą rudens paveikslą, tampa įtaigiomis būties metaforomis, susitaikymo nuotaika.
Kiekvienam savas laikas būti... Prasmingos užuominos, ir ėjimas.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-05 07:03:08
Gilios įžvalgos.
... „lieka tik eiti..."