einant namo
ąžuolų alėja, kaip Čiurlionio paveiksle, po šaknimis — smėlis.
trūksta tik vieno kurtinančio šūvio — gilzėse Soboro avinėliai.
pakyla į šturmą juodvarnių pulkas, smaigaly laiptų pakopos,
praeivis vėjas nubloškia lapą, lietus nuplauna turėklus.
lieka tik eiti, kopti į viršų, suolelis seniai išdraskytas
supuvusios lentos žymi buvimą.
-
kadaise gyventa —
mylėta...