gyvenu...

pasiklydus
tarp dainos ir maldos,

negaliu jau surasti atstumų tikslių
tarp žmonių,

pakylantiems paukščiams
drąsos gal pavydžiu

ir tik gyvenu...
o kartais nemoku

patikėti nukritusių lapų aistra
spalio tango,

kai į verkiantį stiklą dūžta
lediniai lašai...

gyvenu
tarp dangaus ir tarp žemės,

ir tikėjimo,
kad naktis vėl pražys...
Laima-L@

2012-11-01 23:41:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2012-11-02 18:10:08

Labai gražios mintys, ypač man pirmi keturi dvieiliai; taip įtaigiai pajaučiamai pereina į būseną...

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2012-11-02 10:09:48

nuoširdžiai, gal neberašyčiau paskutinio žodžio :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2012-11-02 09:46:21

...ir tik gyvenu...
rudeniška nostalgija?
Geras

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2012-11-02 07:50:38

pasiklydus
tarp dainos ir maldos,

negaliu jau surasti atstumų tikslių
tarp žmonių --- patiko mintis.