pasiklydus
tarp dainos ir maldos,

negaliu jau surasti atstumų tikslių
tarp žmonių,

pakylantiems paukščiams
drąsos gal pavydžiu

ir tik gyvenu...
o kartais nemoku

patikėti nukritusių lapų aistra
spalio tango,

kai į verkiantį stiklą dūžta
lediniai lašai...

gyvenu
tarp dangaus ir tarp žemės,

ir tikėjimo,
kad naktis vėl pražys...