Sugriuvo ji ir plytom guli žemėn,
Šventos Onos bažnyčia.. Viešpatie, už ką?
Aš nežinojęs būčiau šios nelaimės,
Jei ji manęs nebūt ištikusi sapne..

Dabar žinau, kaip net šventovės griūna.
Norėjau sieną rankomis dar prilaikyt,
Bet...  kam tos rankos, jei drąsos nebūna?
Jeigu taip norisi sveikam-gyvam išlikt?

Kai išėjau iš sapno, tai po dieną
Žagsiu ir ten, ir šen vis užimtas darbais,
Bet skaudžiai rūpi, ką norėjo Dievas
Man pasakyt griuvėsias pastato šventais.

Kai Dievas griauna dėl manęs savo namus
Turbūt, kad pradžioje ne man, o sau rūstus..