Lemtis

Sielos grotos iš skausmo aprasojo
Po pilna dangaus akim.
Nerimas ir neviltis greta kovojo –
Palaužt mane ir nusitempt naktin.

Stipresnis aš buvau už tamsią pusę –
Neleidau ugniai sielos pasiglemžti,
Paimt mane. Paskui juk nesiskųsi,
Paleidęs pavėjui tau duotą lemtį.
maldininkas

2012-10-31 12:59:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2012-10-31 13:47:13

Prastas rimavimas. Tokiu atveju geriau išvis nerimuoti ir sąmoningai to vengti. Prastas ir pats teksto turinys - praktiškai nieko nepasakai, kas skaitytojui turėtų būti svarbu. Jausmai kovoja, tau sunku, bet tarytum esi stipresnis ir juos nugali, o štai paskutinės eilutės kažkodėl viską suplaka ir neaišku kodėl veikėjas lieka nusivylęs, kodėl jis turėtų būti nepatenkintas laimėta kova. Ir dar visgi nelabai ką tekstui duoda paskutinėse eilutėse perėjimas į kalbėjimą antru asmeniu.

Manau tai yra pasirašinėjimas sau, bet vargu ar vertas publikavimo, kadangi sunku rasti prasminę ar bent estetinę vertę.