Baltaplaukės lengvos vėlės lyg šešėliai
vaikšto po kapus be garso, be žingsnių.
Paklausyt maldų jos renkasi ir vėlei,
sklindančių iš mūsų širdžių.
Čia žvakių liepsnelės blaškosi, liūdi.
Pušelės seselės per naktis gi budi.
Apžėlęs kalnelis, akmuo samanotas...
Tiek liko iš gyvenimo, rūpesčiais nukloto.
Nusilenk, kam kelionė jau baigės.
Juos paguoski savąja malda.
Liks sužvarbę lyg šaltosios snaigės,
jei žvakutė nebus uždegta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-11-04 17:51:29
Švelniai ir pagarbiai, lyg priminimas, ypač augančiai kartai, išlaikant ne tik tradiciją, bet ir nuoširdumą.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-11-03 00:53:52
Susitinkam ramybės uoste... nekviečiami...
Jautriai.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-10-31 20:22:13
išjaustai...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-10-31 09:04:51
Liks sužvarbę, lyg šaltosios snaigės,
jei žvakutė nebus uždegta.
Nuoširdžiai...