vis matuojuos ir matuojuos
senatvės suknelę,
kurios niekada nesulauksiu –
vienos gražiausių
gležnas jaunos rūbelis
nemielas
vestuvinė – tegu kabo spintoj
įkapėms
neleisiu, kad skaudintų praeiviai
geriau jau skaudinsiu save pati
naktis, už lango vėjas ūžia
ir po dviejų penkiolika
gal neteisinga
negražu
ir neprotinga šitaip elgtis
bet vėjo pašiauštų daiktų melodijos
atsklindančios dabar
pakanka
ir man nekyla noras
sušukuoti
sodų obelų
plaukai jų,
kaip ir mano,
susivėlę
naktis juk
tačiau jei norisi labai
gali tamsoj truputį pasimaivyti
prieš lango veidrodį,
kaip viskas nuostabu
ir kaip gerai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-10-31 07:53:27
Nuo pavadinimo iki paskutinės eilutės
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-10-30 23:53:59
Geras darbas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-10-30 22:49:24
įdomiai...ypač palyginimas sodo obelų plaukų su savais
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-30 21:21:34
Puiku gi :)
O ypač: „vėjo pašiauštų daiktų melodijos", „nekyla noras sušukuoti sodų obelų"...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-10-30 20:31:13
Tikrai įdomus darbas.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-10-30 20:04:47
gan savitai ir įdomiai
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-10-30 16:16:27
"vis matuojuos ir matuojuos
senatvės suknelę" --- kaip gražu...
ir dar čia:
"ir man nekyla noras
sušukuoti
sodų obelų
plaukai jų,
kaip ir mano,
susivėlę
naktis juk"