pirmas sniegas
svaigulys, apžergęs vakaro šešėlį, vieškeliu nubėga,
lietvamzdžiais vanduo.
sustojo piligrimas — mano laikas ant kryžkelės pavargusios —
ruduo.
žalvarinės lajos tarsi išprotėjo po pirmo sniego,
po pirmų šalnų.
ant lapų apkloto diena užmiega,
kelmo samanos —
vėlė.
tik niekas nematys, kaip smilkiniai pabalo
oranžinių žvakelių pilnaty.
sušalus atmintis išgers šešėlį,
nueis ir niekad
nesugrįš.
Medis
2012-10-27 08:09:41
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2012-10-28 22:17:24
o man viskas gerai ir aš nusinešu į seifą.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-10-27 20:35:16
vau.tikrai gražu ir savita
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-10-27 19:25:50
tik niekas nematys, kaip smilkiniai pabalo
oranžinių žvakelių pilnaty.
Man šios eilutės pačiausios... :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-10-27 16:37:47
Gerai gi čia tas pirmo sniego vaizdinys...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-10-27 12:41:03
prie ko čia tas pirmas sniegas? Ar ne geriau - pirmas žilas plaukas? Pretenzingas kaip vestuvinis tortas. Pvz.: smilkiniai pabalo oranžinių žvakelių pilnaty. Ir t.t.
Anonimas
Sukurta: 2012-10-27 08:40:14
Vaizdinga... pabaiga apvainikuoja nuostabiai.